Japonijos shinrin-yoku arba miško maudymosi praktika gavo mokslinį pagrindimą šiuolaikinėse psichologijos ir fiziologijos studijose.
Pasirodo, net dviejų valandų pasivaikščiojimas miške gerokai sumažina kortizolio lygį ir normalizuoja kraujospūdį, praneša ČIA NAUJIENŲ korespondentas.
Fitoncidai – lakiosios medžiagos, kurias išskiria medžiai – stiprina imuninę sistemą ir gerina pažinimo funkciją. Neurologai pastebi, kad būnant miške padidėja smegenų alfa ritmai, o tai rodo ramaus budrumo būseną.
Nuotrauka: ČIA NAUJIENOS
Asmeninė miesto gyventojų, įvedusių reguliarius žygius į gamtą, patirtis stebina vieningai jų apžvalgose. Jie apibūdina persikrovimo jausmą, minčių aiškumą ir nepaaiškinamą nuotaikos pakėlimą po tokių pasivaikščiojimų.
Psichologai šį poveikį sieja su kelių veiksnių deriniu: skaitmeninių dirgiklių nebuvimu, natūralia aplinka ir fiziniu aktyvumu. Daugiafunkcinis miesto gyvenimas užleidžia vietą buvimo čia ir dabar, o tai suteikia nervų sistemai reikiamo atokvėpio.
Tyrimai rodo, kad net žalios erdvės vaizdas pro langą sumažina streso lygį ir padidina produktyvumą. Daugelis įmonių jau atsižvelgia į šį veiksnį kurdamos biuro patalpas ir poilsio zonas.
Didmiesčių gyventojai, kurie miške praleidžia tik vieną dieną per savaitę, pastebi, kad jų miego kokybė nuolat gerėja. Dingsta nemiga ir nerimastingos mintys, neleidžiančios užmigti po įtemptos dienos.
Ekopsichologijos specialistai pataria tokius pasivaikščiojimus paversti ritualu, kuris nepriklauso nuo oro ar metų laiko. Kiekvienas sezonas atneša savo unikalių pojūčių ir galimybių komunikacijos su gamta.
Pabandykite išjungti telefoną kito pasivaikščiojimo parke ar miške metu ir pasinerkite į jus supantį pasaulį. Atrasite pamirštą meną nieko neveikti ir tiesiog būti šiuo momentu.
Taip pat skaitykite
- Kodėl 2 litrų vandens per dieną taisyklė tinka ne visiems: individualus požiūris į drėkinimą
- Kodėl skaityti iš popieriaus yra naudingiau nei elektronines knygas: kaip formatas veikia informacijos įsisavinimą
