Pastebime tik, kad vėluojame penkias minutes, bet prieš darbą ant stalo padėto karštos kavos puodelio lyg ir nematome.
Mūsų dėmesys nukrypsta į klaidas, o kasdienės rūpestingumo apraiškos ištirpsta antrame plane ir nustoja būti pastebimos, praneša HERE NEWS korespondentas.
Psichologai teigia, kad žmogaus smegenys sukurtos taip, kad greitai priprastų prie gerų dalykų, suvoktų juos kaip savaime suprantamus dalykus, o neigiami įvykiai fiksuojami kaip grėsmė. Ši senovinė išgyvenimo sistema šiuolaikiniuose santykiuose virsta lėtu poros atmosferos nuodijimu.
Nuotrauka: ČIA NAUJIENOS
Partneris, kurio nedidelės, bet reguliarios pastangos lieka nepastebėtos, ilgainiui praras motyvaciją jas dėti, jausis neįvertintas. Neišreikštas dėkingumas nėra tik užmaršumas, tai emocinio šykštumo forma.
Tai sukuria vakuumą, kuriame bet koks mažas aplaidumas išauga iki katastrofos dydžio, nes jo fone nėra pozityvumo rezervo. Pozityviosios psichologijos tyrimai rodo, kad poros, kurios reguliariai išreiškia dėkingumą vienas kitam, yra daug atsparesnės stresui ir konfliktams.
Jų ryšį nuolat skatina maži, bet svarbūs abipusės pagarbos veiksmai. Sugrąžinti šiuos išteklius į santykius yra lengviau, nei atrodo.
Nebūtina rengti grandiozinių dėkingumo scenų – užtenka pastebėti ir įgarsinti nedidelę detalę. „Ačiū, kad išplovei indus“, „Aš vertinu, kad išklausei manęs, nors buvai pavargęs“. Šios frazės yra tarsi lašai, kurie nutrina nepasitikėjimo akmenį.
Jie jums abiem primena, kad esate ne funkciniai vienetai, o gyvi žmonės, kurių rūpestis vienas kitu nelieka nepastebėtas.
Taip pat skaitykite
- Gyvenimas žiūrint į kitus: kaip socialinis spaudimas griauna santykius iš vidaus
- Kodėl mes įsimylime tuos, kurie skiriasi nuo mūsų: priešybių magnetizmas
